Likusio gyvo sutuoktinio teisės iš dalies saugomos nuosavybės padalijimą skyrybų atveju reglamentuojančiomis nuostatomis (remiantis 2.1 ir 5.1 punktuose paminėtais principais) ir iš dalies – paveldėjimo teise. Pagal Paveldėjimo kodekso (toliau – ÄB) 3 straipsnio 1 dalį likęs gyvas sutuoktinis paveldi pirmiau už vaikus ir kitus įpėdinius. Tokioje situacijoje nuosavybės padalijimas nereikalingas, kadangi sutuoktiniui atitenka nuosavybė į visą mirusiojo turtą pagal sutuoktinių bendrąją nuosavybę ir paveldėjimo teisę reglamentuojančius teisės aktus. Tokiais atvejais vaikų paveldėjimo teisių galiojimas atidedamas iki likusio gyvo sutuoktinio mirties (ÄB 3 straipsnio 2 dalis). Jei pirmas miręs sutuoktinis turi ne bendrų su sutuoktiniu vaikų (vadinamų kitais vaikais), turi būti vykdomas nuosavybės padalijimas (tačiau jei kiti vaikai nepasinaudoja savo teisėmis pagal ÄB 3 straipsnio 1 dalį, likęs gyvas sutuoktinis paveldi ir jų paveldimo turto dalį). Kitų vaikų daiktines teises sudaro įstatymais numatyta turto dalis (šved. laglott). Atsižvelgiant į įstatymais numatytą turto dalį, kiekvienas vaikas turi teisę į lygią dalį iš pusės viso turto dalies.

Nuosavybės padalijimas būtinas taip pat ir tais atvejais, jei miręs sutuoktinis paliko testamentą, kadangi likusio gyvo sutuoktinio paveldėjimo teisės testamentinio paveldėjimo atveju yra neapsaugotos. ÄB 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta bazinė likusio gyvo sutuoktinio interesų apsauga, kai yra kitų mirusiojo sutuoktinio vaikų, kitų įpėdinių ar paveldėtojų, turinčių teisę į paveldimą turtą. Bazinė interesų apsauga reiškia, kad likęs gyvas sutuoktinis visais atvejais turi teisę iš mirusiojo nuosavybės, jei tokios nuosavybės pakanka, gauti tokios vertės nuosavybę, kuri kartu su pagal sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimą gaunamu turtu būtų lygiavertė keturioms bazinėms sumoms (2012 metais keturios bazinės sumos sudaro 176,000 SEK).

Print this topic

back to top